fbpx

Viršsvoris. Kaip maitinasi nėščiosios?

Share on facebook
Share on google
Share on twitter
Share on email

Viršsvoris sukelia negatyvų poveikį sąnariams, jų perkrovimą ir nusidėvėjimą;

  • polinkį į mazginį venų išsiplėtimą, trombozes, emboliją, apsunkintą kvėpavimą;
  • polinkį į išvaržos susidarymą, į širdies nepakankamumą;
  • padidintą polinkį infekciniams odos susirgimams;
  • komplikacijų ir mirties pavojaus po chirurginių operacijų padidėjimą;
  • kepenų cirozės atsiradimą dėl šio organo nutukimo;
  • gimdymo komplikacijos;
  • susirgimus, susijusius su medžiagų apykaitos pokyčiais;
  • padidintą spaudimą;
  • diabetą;
  • inkstų ligas, akmenis tulžies latakuose;
  • podagrą;
  • riebalinių ląstelių kiekio padidėjimą vaikams (tai laikoma negrįžtamu procesu);
  • gyvenimo trukmės sumažėjimą.

Tai ligų liga.

Net 4-5 kilogramai nereikalingų riebalų jau yra medžiagų apykaitoje tas pavojingas poslinkis, kurio užtenka sklerozei vystytis. Statistika rodo, jog tokie poslinkiai dažniausiai prasideda sulaukusiems trisdešimties metų. Daug esančių pasaulyje organizacijų, kurios tiria aplinkos poveikį žmogaus sveikatai. Surinkta labai daug medžiagos apie žmonių mitybą mūsų planetoje, nustatytas apsirijimo ir nutukimo ryšys su ligomis, kurios yra šiuolaikinio pasaulio rykštė, – vainikinė širdies liga, diabetu, skleroze, vėžiu (pagal tarptautines normas nutukimas laikomas svorio padidėjimas 20%ir daugiau, palyginti su normaliu).

Subalansuota mityba yra kelias į gerą sveikatą. Niekas neneigia, jog yra individualus genetinis polinkis į kai kurias ligas ar nutukimą, bet tam pirmiausia turi įtakos gausus valgymas ir fizinio krūvio stoka. Net jeigu ligą sukelia (tiksliau komplikuoja) genetinės priežastys, didelio energetinio potencialo maistas žymiai pagerina būklę. Ne paslaptis, kad tokios ligos kaip pavyzdžiui, hipertonija ir diabetas, kuriuo serga nutukę žmonės, išnyksta kartu su svorio netekimu. „Persivalgymas nuplėšia kaukę nuo diabeto“.

Sergantiems funkciniais širdies veiklos sutrikimais, stenokardija taisyklinga mityba (tiek kiekiu, tiek sudėtimi) davė teigiamų rezultatų, kai nepadėjo daugelis terapinių priemonių. Sumažėdavo ir žalingas stresų poveikis širdies – kraujagyslių sistemai. Toks poveikis pašalinamas jau vien tuo, kad racione sumažinamas riebalų kiekis. Neriebus ir negausus maistas kartu su sistemingais fiziniais pratimais atveria deguoniui kelią į raumenis, pagerina širdies darbą, o tai kartu su kitais veiksniais užkerta kelią miokardo infarktui.

Ypač pavojingas persivalgymas vaikystėje. Riebalinių ląstelių perteklius sudaro sąlygas paskesniam nutukimui su visomis jo liūdnomis pasekmėmis. Polinkis į tai prasideda dar nėštumo metu. Kuo daugiau būsimoji mama valgo mėsos, miltinių produktų, cukraus ir kitokio „negyvo maisto“, tuo didesnis gims kūdikis ir tuo pavojingesnis , sunkesnis bus gimdymas.

Dar reikia prisiminti, kad šiuolaikinių moterų raumenynas yra silpnas, nes jos mažai dirba fizinį darbą ir sportuoja. Klaidingai manoma, kad kuo didesnis vaikas, tuo jis sveikesnis. Seniai jau kritikuoju „idėją“, kad nėščia moteris turi valgyti „už du“.

 

Daugelį kartų matydamas nėščiąsias moteris, kurios nesustodamos valgo kiaurą dieną, susimąstydavau, kodėl niekur jų nemokina kaip reikėtų maitintis kol jos laukiasi kūdikio?

Nejau gydytojai pas kuriuos jos profilaktiškai lankosi niekada nepasiteirauja kokie produktai vyrauja mitybos racione? Moterys besilaukiančios kūdikio valgo nesustodamos viską kas papuola po ranka, užkandžiauja nuolatos, o tai yra labai didelis krūvis organizmui.

Žarnynas sunaudoja labai daug energijos suvirškinti, pasisavinti ir pašalinti gautus maisto produktus, bet tos energijos juk reikia kūdikio vystymuisi, o kaip tai įvyks, jei moteris nuolatos valgo ir užkandžiauja. Liūdna matyti nėščiasias valgančias produktus, kurie visiškai neatneša jokios naudos, anaiptol, žaloja organizmą. Po gimdymo moterys būna priaugusios 15-30 kg. Tai nėra normalu.

Besilaukiančios dažnai nesupranta ko konkrečiai nori, jei organizmas reikalauja kalorijų, tai nereiškia, kad reikia pulti ir suvalgyti 2-3porcijas ledų ar visą plytelę šokolado.

Neretai sutinkamas vaizdelis kai busimos mamos žingsniuoja gatve su kavos ar juodos arbatos puodeliu, kofeinas yra vienas iš didžiausių nuodų. Iš tokių produktų kūdikis negaus jokios naudos, tik žalą. Organizmas jei reikalauja tam tikrų medžiagų, iš atminties išlenda senos „programos“ ir parodo dažniausiai tokius produktus iš kurių greičiausiai gaus efektą akimirksniu, pavyzdžiui įvairūs cukrai ir saldikliai. Bet  naudingų kalorijų galima gauti juk iš šviežių daržovių, vaisių, įvairių sėklų, jokiais būdais nekepintų riešutų, grūdų ir t.t. Būsimos mamos turėtų būti labiau atsakingesnės, nes viską ką jos valgo, gauna ir jų kūdikis. Kuo daugiau sintetikos ir visokio šlamšto moteris suvalgys, tuo silpnesnis kūdikio organizmas bus. Gimusio vaiko organizmas dar kelis mėnesius bandys atsikratyti visų toksinų gautų iš mamos maisto ir tai su sąlyga jei mama po gimdymo maitinsis išties kokybiškais ir maistine verte turtingais produktais. Juk vaikelį dar maitins krūtimi kurį laiką.

Kuo prastesnį maistą valgys krūtimi maitinanti mama, tuo neramesnis vaikas bus tiek naktimis tiek dienomis. Kūdikių organizmas valosi labai intensyviai, ir valosi intensyviai visais keturiais būdais, t. y. žarnynas (išmatos), kepenys (šlapimas), oda (prakaitas, kartais kūno temperatūros pokyčiai), plaučiai (kosulys arba kvėpavimas).

Kuo mažiau valgyti netinkamo maisto reikėtų dar kelis mėnesius iki pastojimo, tai yra labai svarbus momentas planuojant vaiką. Valgyti besilaukiančioji turėtų ne daugiau kaip 3-4kartus per dieną, maistingą ir šviežią maistą.

Indijos ir Pakistano šiauriniame pasienyje gyvena Hunzų gentis. Ši vieta apsupta kalnais nuo civilizuoto pasaulio jau daugiau nei 600 metų. Ta gentis nežino, kas yra ligos, nelaimingi atsitikimai labai reti, nes žmonės yra stiprūs, vikrūs ir ištvermingi. Jų gyvenimo trukmė – vidutiniškai 120metų. Daugelis mokslininkų, tyrinėjusių genties žmonių, priėjo išvados, jog pagrindinė jų sveikatos priežastis – ypatinga mityba. Jie valgo daugiausiai žalius vaisius ir daržoves vasara (kartais tik minimaliai apdorodami šiluma), o kitais metų laikais – saulėje išdžiovintus abrikosus ir sudaigintus grūdus. Be to, kalnuose ant uolų auga ypatingos valgomos samanos, turinčios baltymų. Bet svarbiausia, į ką atkreipė dėmesį mokslininkai, – tai didžiulis hunzų rūpinimasis nėščių moterų mityba. Atsakingiausiu vaisiaus vystymosi laikotarpiu jie laiko kelis mėnesius iki gimdymo. Moterys maitina vaikus krūtimi iki 3metų, natūralus maistas, kurį paskyrė jiems pati gamta.

Valgymo įpročiai susiformuoja dar vaikystėje. Dažnai mes patys išmokome vaikus persivalgyti prašymais, įkalbinėjimais, grąsinimais. Maisto pertekliaus gamta atsikrato seilėmis, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, išbėrimu. Mokykloje vaikai maitinami sumuštiniais, kotletais, saldumynais tarp pagrindinių valgių. Tokių būdu yra nuodijamas organizmas, anksti išsenka jo rezervai, kurie turi išsaugoti jėgas ir sveikatą iki senyvo amžiaus. Iki šiol buvo kalbama tik apie nutukimo „fizinę pusę“ ir apie tai, kokias sunkias ligas jis gali sukelti. Pažiūrėkime iš psichologinės pusės, „riebus kūnas“ ne tik ardo sveikatą, bet ir žmogaus nuomonę apie save, sukelia nepilnavertiškumo kompleksą, žaloja psichiką, o tai irgi kenkia fizinei sveikatai. Mes visada turime stengtis suvalgyti kuo mažiau, bet tiek, kad numalšintume alkį ir būtume sveiki, stiprūs ir normalaus svorio. Senovės graikai ir romėnai, anot istorikų ir filosofų, labai saikingai valgydavo. Saikingumą jie vertindavo labiau už viską!

Pakilk nuo stalo jausdamas, kad galėtum dar ką nors suvalgyti. Jeigu žmonių gyvenimas būtų artimas natūraliam, jeigu jie nebūtų praradę savo įgimtų valgymo instinktų, kuriuos slopina kenksmingi potraukiai tabakui, alkoholiui, kitiems dirgikliams, aštriems prieskoniams ir kulinarijos „šedevrams“, dabar nereikėtų galvoti, kiek valgyti.

 

Tomas Kravec ir Simonas Skužinskas

Nepraleisk mūsų naujai įkeliamos informacijos, naujienų, konkursų, specialių pasiūlymų.

Siųsime tik tai kas tau bus naudinga ir praktiška. 

Spausk šią nuorodą ir užsiprenumeruok naujienlaiškį: 

NAUJIENOS

Share on facebook
Share on google
Share on twitter
Share on email