fbpx

Mitas apie baltymus

Žiniasklaida, socialiniai tinklai, televizija kemša mums informaciją apie baltymus.

Baugina žmones, kad jei negausite pakankamai jų, galite susidurti su sveikatos problemomis, vaikų organizmai vystysis prastai, o suaugę negaus pakankamai medžiagų raumenims ir bendrai visam organizmui.

Ar iš tiesų, baltymų mums reikia tiek kiek kalbama apie juos?

Aš manau, kad NE.

Subalansuota mityba tai yra mityba, kurioje yra visko ko reikia organizmui funkcionuoti pagal gamtos dėsnius, bet mums tikrai nereikia skaičiuoti baltymų kiekio kiekviename produkte.

Įsigilinkime, ką valgė žmonės prieš 30 metų. Priklausomai nuo regiono, žmonių racione vyravo vaisiai, daržovės, sėklos, riešutai, grūdai, miltų kepiniai, pieno produktai, raudona mėsa, paukštiena, kiaušiniai. Niekas nesuko galvos dėl baltymų ar riebalų, angliavandenių ar mikroelementų, bet šiandiena yra viskas kitaip.

Matote panašumų? Gal jūs maitinatės taip pat šiais paminėtais produktais?

Tad, kodėl paskutinius 15-20 metų taip intensyviai reklamuojami produktai neturintys didelį kiekį baltymų? Iš kur tokia didelė baimė negauti jų pakankamai?

Nejau, praeityje daugelis žmonių turėjo problemų su sveikata, dėka, baltymų stygiaus? Tradicinėje medicinoje tokių faktų nėra. Tai kodėl dabar prekybos centruose, šalia kasų pilna įvairiausių baltyminių batonėlių? Vaistinėse prie kasų taip pat jie, sporto klubuose taip pat jų apstu, sveikatingumo centruose juos galima rasti, mokymo įstaigose, aparatai darbovietėse ir kitose viešose vietose.

Ką žinote apie baltymus? Kokių rūšių jie būna? Kokią funkciją jie atlieka?

Dažnai į šį klausimą man žmonės iš karto duoda atsakymą. ‘’Jis reikalingas raumenynui, be jų nebūtų raumenų ir jėgų’’

Ar žinote, kad baltymų rūšių yra labai daug? Tūkstančiai mūsų organizmuose. Motoriniai baltymai, kurie atsako už judėjimą, baltymai kurie transportuoja, reguliuoja, apsaugo ir t.t.

Fermentai esantys mūsų organizme taip pat baltymai. Fermentų rūšių virš penkių tūkstančių. Mūsų organizmai neturi labai daug baltymų rūšių. Iš kur mes gauname juos visus? Atsakymas paprastas, dalį jų gauname iš maisto, dalis yra mums gimstant, kitus organizmas sintezuoja pats.

O dabar pabandykite prisiminti, kokius baltymus mums bando parduoti? Manau nesuklysiu sakydamas, kad GAL tik vienas iš tūkstančio pasakytų kažkurią rūšį. Nekeista, kad niekas nepasakoja apie juos, kad žinoti kokius būtent jums reikia įsigyti? Informacijos išties labai mažai šia tema.

Aš matau labai aiškią koreliaciją tarp sporto papildų gamybos pradžios ir naujos kūno išvaizdos mados. 70-ųjų pabaigoje, itin populiariems holivudo filmams užkariavus viso pasaulio ekranus, sparčiai vystėsi nauja rinka, maisto ir sporto papildų rinka. Nauji stereotipai, nauji sporto klubai, naujas kūno grožio supratimas, visi norėjo būti panašūs į koki nors herojų iš mėgiamo filmo. Žingsnis į žingsnį ėjo ir reklama, kuri deklaravo, jog jei nenenori būti tvirtas, gražus, raumeningas privalai pasirūpinti baltymų kiekiu organizme. Moterys taip pat keitėsi stipriai. Nauja mada diktavo naujas sąlygas, jei nenenori būti graži, neturi turėti gražų, apvalų užpakaliuką, neturi būti liekna. Mados pasaulis ant podiumo išleisdavo itin lieknas moteris, tai taip pat įtakojo labai stipriai moterų transformaciją. Jei nenenori būti liekna, gali rinktis įvairius papildus. Riebalams deginti? Nėra problemų. Norite efektyvios BALTYMŲ dietos? Nėra problemų. Nežinote iš kur gauti pakankamai baltymų, kad pakaktų sportuojant ir turėti stangrų ir raumeningą kūną? Nėra problemų. Papildai išspręs visus šiuos klausimus.

Kadangi didžioji dalis baltyminių papildų gaminami iš pieno, tai natūralu, kad pieno pramonė padidėjo keliolika kartų. O tai viena iš didžiausių rinkų planetoje.

Iš pieno gaminami patys populiariausi baltyminiai papildai, tame tarpe ir sporto papildai, dažnai galite sutikti tokius pavadinimus kaip kazeininis baltymas, pieno išrūgų, hidrolizuotas na ir dar keletą rūšių, kurios dažniausiai būna vienų ar kitų baltymų miksas.

Praleidęs tarp sportininkų ne venerius metus, stebėjau ar nors venas iš jų įsigilina į baltymų rūšis. Deja, tik keletą profesionalių sportininkų gyvenime esu sutikęs, kurie supranta, jog nenenorimą kiekį visų reikiamų medžiagų galima gauti iš maisto produktų ir į papildų pusę jie nežiūri, nes supranta, kad tai tik marketingas.

Tai kaip baltymų per didelis kiekis mums kenkia?

Labai trumpai keli faktai jums:

Ar žinote, kad jei baltymai organizme iki galo nesuskaidomi į maistingąsias medžiagas, pro žarnyno sieneles, jie patenka į kraują kaip svetimkūniai. Taip dažnai atsitinka mažiems vaikams. Organizmui reaguojant į svetimkūnius, sukeliama alerginė reakcija. Per daug baltymų kenkia inkstams ir kepenims. Nereikalingi baltymai neturi būti suskaidyti ir pašalinti iš organizmo su šlapimu. Tai atlieka kepenys ir inkstai. Per daug baltymų lemia kalcio stoką ir osteoporozę.

Aš praeityje turėjau alergiją pavadinimu dilgėlinė, negalėjau suprasti kas įtakojo šios alergijos atsiradimą. Nei vienas gydytojas negalėjo man padėti, tyrimus dariausi visus kokius tik galima buvo rasti Lietuvoje tam išsiaiškinti, deja, jokių rezultatų nebuvo pasiekta, užtrukau beveik du metus kol suvokiau, kad tai baltymų perteklius, nustojęs vartoti tiek kiek vartojęs, aš jau per kelias savaites pastebėjau pagerėjimą, jau daugiau nei dešimt metų jokių dilgėlinės pėdsakų nėra.

Taip pat labai svarbus mineralas yra kalcis, jo kiekį įtakoja baltymai.

Kai organizme susidaro daug aminorūgščių, kraujas tampa rūgštine terpe. Kad būtų neutralizuotos nereikalingos rūgštys, organizmas suvartoja daugiau kalcio. Taigi, valgant per daug baltymų, organizmas praranda kalcį. Kam reikalingas kalcis mūsų organizme manau nereikia daug aiškinti, to dar mokėmės mokykloje.

Maistui suvirškinti reikia daug energijos. Jei organizmas gauna per daug baltymų, medžiagų apykaitos procese jie nėra visiškai suskaidomi ir absorbuojami, dėl to žarnyne vyksta puvimo procesas ir susidaro toksiškų pašalinių produktų. Kad šios medžiagos taptų nekenksmingos, reikia daug energijos. Kai organizmas naudoja daug energijos, susidaro daug laisvųjų radikalų, kurie spartina senėjimą, didina vėžio, išeminės širdies ligos ir aterosklerozės riziką.

Šių dienų tyrimai parodė, kad daugėja vaikų ir suaugusiųjų, kurie nesugeba ilgiau susikaupti ir yra linkę į pykčio protrūkius. Pasirodo, žmogaus elgesiui ir socialinei adaptacijai didelės įtakos neturi maistas. Dabar žmonės suvartoja daug produktų kurie yra gausus baltymais, įvairiose jų formose. Juose yra netinkamų priedų, be to, jie rūgština organizmo terpę. Vartojama per daug baltymų, o daržovių per mažai. Virškinant netinkamus baltymus suvartojama daugiau kalcio ir magnio. Trūkstant kalcio, papildomai dirginama nervų sistema, dėl to žmonės būna nervingesni ir irzlesni.

Baltymai, kurie mums reikalingi yra augalinės kilmės produktuose. Tai vaisiai, daržovės, šakniavaisiai, sėklos, riešutai, grūdai ir t.t. Tikrai nereikia galvoti kiek jų yra sudėtyje, nebent esate profesionalus sportininkas ir nenenorite pasiekti maksimalių rezultatų. Eilinam žmogui mitybos racione pakanka turėti pakankamai šviežių produktų, kad gauti visų reikalingų medžiagų, net jei jūs fiziškai aktyvus po darbų, sportuojate ar užsiimate kita aktyvia fizine veikla, jums nereikia papildomai pirkti baltymų įvairiose, gražiose pakuotėse, tai ne tie baltymai kurie jūsų organizmui reikalingi.

Duokite kūnui tai ko jam reikia, tai ką jis gali gauti iš gamtos. Gamtoje nieko nėra nereikalingo, netobulo, beprasmiško.

Rūpinkitės savo kūnu, nes jis tik vienas šiame gyvenime mums duotas!

 

Nepraleisk mūsų naujai įkeliamos informacijos, naujienų, konkursų, specialių pasiūlymų.

Siųsime tik tai kas tau bus naudinga ir praktiška. 

Spausk šią nuorodą ir užsiprenumeruok naujienlaiškį: 

NAUJIENOS

 

Sėkmės!

TOMAS KRAVEC