fbpx

Kas ir kodėl mus įtikino nuo mažens, kad mums reikia maisto mėsą?

Kodėl mes valgome jautieną arba kiaulieną? Kodėl būtent šiuos gyvūnus, ar jums kada nors kilo šis klausimas? Šalių pasaulyje yra daugiau nei du šimtai. Kai kuriose nevalgoma mėsa.

Geras pavyzdys yra Indija, joje apie 85% gyvenančių žmonių yra vegetarai, karvė yra šventas gyvūnas. Jie net negali įsivaizduoti, jog įmanoma maisto mėsą. Beje, onkologinių ligų toje šalyje taip pat yra mažiau. Dėl geležies trūkumo Indijoje nėra tokios didelės spekuliacijos kaip, kad tarkim Lietuvoje. Taip, sutinku, statistika rodo, kad Indijoje taip pat yra žmonių kiekis, kuris neturi šios medžiagos trūkumą, bet net mažesnį nei Europoje. Šioje šalyje gyvena apie 1.4 mlrd žmonių, tai antra pagal dydį šalis žemėje. Ir jos dauguma yra vegetarai.

Izraelio populiacija siekia beveik 8,5 milijonų gyventojų, ketvirtadalis jų yra vegetarai. Didžioji dalis jų vegetarai dėl religinių priežasčių. Judaizmas – religija, kuri nepripažįsta mėsos vartojimo. Beje, didžiausias veganų sąskrydis buvo būtent Izraelyje, jame dalyvavo daugiau nei 15.000 žmonių. Statistika rodo, jog onkologinėmis ligoms, tokiomis kaip vėžys ir diabetas, jie serga rečiau.

Taivane gyvena beveik trisdešimt milijonų žmonių, penktadalis jų yra vegetarai. Ar mes juos laikome nenormaliais žmonėmis dėl to, kad jie nevalgo negyvų gyvūnų mėsos? Manau ne. Beje, daug įvairių daiktų, kuriuos naudojame buityje, yra pagaminti būtent ten. Šalyje gyvena gana paprasti žmonės, draugiški ir darbštūs, įprasta darbo diena yra mažiausiai dešimt valandų per parą. Panašu, kad „jei nevalgysi mėsos būsi silpnas‘‘ čia nelabai pritaikysi. Žmonės dirba, ekonomika auga, moterys gimdo sveikus vaikus ir statistika taip pat nerodo kraupių skaičių sveikatos srityje, kaip kad JAV ar Europoje.

Kinijoje apie 100.000.000 gyventojų yra vegetarai. Tai nėra maži skaičiai. Bet tarp tų, kurie vartoja kokią nors mėsą, yra ir tie, kurie valgo šunieną. Dažnas europietis juokiasi iš šio fakto. Mes manome, kad jie kažkokie keisti, kaip galima maisto šiuos mielus gyvūnus. Įdomu ką Indai galvoja apie mus…

Kombodža, nuostabi šalis, joje gyvena apie 17 milijonų žmonių. Šalyje valgomi kepti vorai. Dauguma dabar skaitančių galvoja, kad jie išties išprotėję. Kaip galima maisto tuos šlykščius ir dažną europietį gąsdinančius gyvius? Bet žmonės juos kepa ir valgo, jiems tai yra paprasčiausiai įprasta.

Indonezijoje, Filipinuose, Vietname žmonės valgo žiurkes, tai manau dar labiau šokiruoja europietį. Žinoma, tos žiurkės ne gatvėje gaudomos, o auginamos narveliuose, šeriamos ir prižiūrimos, kad jos būtų sveikos.

Kaip jau supratote, skirtingose šalyse, įvairios tautos valgo mums neįprastą maistą, jiems atrodo mūsų valgomas maistas taip pat neįprastas. Kurie yra teisūs ir kodėl vieni ar kiti vartoja vienus ar kitus gyvūnus, pasakyti sunku. Bet gerai žinome lietuviškus stereotipus, pavyzdžiui “jei nevalgysi mėsos tai iš kur gausi geležies?”. Geležies daug daugiau yra augalinės kilmės produktuose. Gausu jų yra žalios spalvos daržovėse, špinatuose, brokoliuose, kopūstuose, briuselio kopūstuose, petražolėse, lapiniuose kopūstuose, taip pat avokaduose, burokėliuose, granatuose, kruopose ir t.t. Sakoma, kad geležies iš šių produktų įsisavinama mažiau, bet tai yra netiesa. Medžiagų įsisavinimas yra atskira tema. Jei mūsų organizmas nepajėgus savintis tam tikrų medžiagų, tai akivaizdu, kad mityba nėra pilnavertė.

Geležies prastą savinimąsi gali įtakoti genetiškai modifikuoti kukurūzai ir soja, beje, rinkoje praktiškai kitokių nėra, tik modifikuoti. Maisto produktų iš kukurūzų yra labai daug. Iš jų gaminami įvairūs saldumynai, gėrimai ir padažai. Jei dažniau skaitytumėte produktų sudėtį, jūs nustebtumėte, kiek daug jų neturi minėtų produktų. Stresas taip pat ženkliai įtakoja geležies trūkumą. Dar vienas populiarus gėrimas, kuris stipriai įtakoja mineralų kiekį organizme, yra kava. Šis nuodas ‘’sėkmingai’’ mažina ir kitas svarbias medžiagas. Štai kodėl tiek vartojantys mėsą, tiek nevartojantys neturi geležies trūkumą. Šis senas ir labai seniai atsibodęs stereotipas naudojamas apkaltinti mėsos nevartojančius arba tiesiog pateisinti geležies trūkumą. Nesunkiai sugrąžinti geležies trūkumą galima subalansavus mitybą per 2-4 mėnesius.

Dar vienas stereotipas yra: „iš kur gausi baltymų jei nevalgysi mėsos?“ O iš kur gauna baltymų milijardas žmonių žemėje, kurie yra vegetarai? Ir kokių konkrečiai baltymų reikia gauti? Kiek apskritai rūšių baltymų yra? Į šiuos klausimus neatsakys dažnas mėsavalgis, tik todėl, kad kažkaip reikia pateisinti tai, kad jis valgo negyvų gyvūnų raumens masę.

Baltymų organizme yra tūkstančiai rūšių, net fermentai taip pat iš esmės baltymai. Baltymai, kurie gaunami iš gyvūninių produktų, yra aukštos molekulinės masės. Dėl šios priežasties jie labai sunkiai panaudojami organizmo funkcijoms, o jų perteklius sukelia pašalines chemines reakcijas, kurios sukelia onkologines ligas. Nereikia stebėti jokių rekomenduojamų lentelių, kuriose rašomas minimalus baltymų kiekis, kuriuos reikia suvartoti per dieną, kad jaustis gerai ir, kad organizmas funkcionuotų gerai. Visa tai tik marketingas, priversti žmogų vis daugiau vartoti maisto produktų, mėsos tame tarpe daugiausiai. Visada yra išimčių. Jei kalbame apie profesionalų sportininką, kurio tikslas būti pirmam, tada žinoma, reiktų paskaičiuoti tam tikrą kiekį maistinių medžiagų mitybos racione.

Mūsų organizmai nereikalauja didelio baltymų kiekio. Būdami dar žindomi mamos, mes negauname daug baltymų, kad augtume. Vystantis kūnui reikia viso komplekso medžiagų, o ne vienos išskirtinės medžiagos. Maitinančios mamos piene yra tik 1% baltymų, bet vaikas juk užauga, išsivysto kaulai, raumenys, organai ir t.t.

Tai kodėl tada žmogus vieną dieną pradėjo maitintis kito gyvūno raumenimis? Iš kur ta baimė negauti baltymų?

Ankščiau minėtose šalyse žmonės valgo šunieną. 100 g šunienos neturi apie 20 g baltymų. Neblogi skaičiai, kas liečia baltymus, ar ne? Kodėl tada mes nevalgome šunų? Gal sunku juos taip nupenėti kaip, kad kiaules? O gal jautis yra naudingesnis, nes jame daugiau raumens masės?

Žmonės valgydami dešreles, maltinukus, rūkytas dešras, vyniotinius ar įvairius kitus sumaltus mėsos gaminius iš tikrųjų net nežino, kad juose yra vos 5% mėsos. Šiuos gaminius sudaro skonio stiprikliai, druska, cukrus, maistiniai dažai, konservantai ir t.t. O vadinama „mėsa“ yra sausgyslės, kremzlės, oda ir kitos vadinamos atliekos, kurios nėra išmetamos, bet sumalamos ir panaudojamos įvairiems gaminiams. Kadaise žmonės iš giminių, gyvenančių kaime, atsiveždavo šių produktų, kuriuose būdavo daugiau mėsos, bet dabar jau kiti laikai. Žmonės mano, kad jie valgo mėsą, o išties jie valgo sintetiką, kurioje yra šiek tiek gyvūnų atliekų.

Dar vienas populiarus argumentas yra, kad „žmonės šimtus metų valgė mėsą“, bet, deja, taip nėra. Mėsą valgė labai retai, kartą per dvi savaites arba dar rečiau, tik per šventes, nes mėsa buvo prabanga. Ponai galėjo sau leisti maisto mėsa kas dieną, bet tuo pačiu jie sirgo daug dažniau. Žmonės maitinosi pagrinde augalinės kilmės produktais.

Dar vienas argumentas yra: „žmonės kadaise medžiojo gyvūnus, nes buvo šalta ir niekas neaugo, mėsa buvo vienintelis maistas“, bet tai viena iš didžiausių nesąmonių, todėl, kad niekas nemedžiojo kas dieną, tai darė tik kartas nuo karto. Pagrindas buvo augalinės kilmės produktai, jie buvo laikomi tam tikromis sąlygomis, kad kiek įmanoma ilgiau išliktų vartojami. Pagrinde džiovinti produktai. Mėsa buvo tik kaip priedas. Jei sumedžiodavo kokį nors žvėrį, tai būdavo šventė, tokiu būdu žmogus sugebėjo išlikti ir prisitaikyti.

Dabar žmonės neturi centrinį šildymą, telefonus, automobilius, internetą ir nereikia galvoti apie išlikimą, viskas pasiekiama labai lengvai, jokio maisto trūkumo nejaučia. Bet VARTOJA mėsos keliolika kartų daugiau, o JUDA keliolika kartų mažiau. Viso to pasekmė yra naujos ligos ir prastėjanti mūsų naujos kartos sveikata. Visi ieško naujų ir subtilių būdų maitintis, kai viso to „sėkmės formulė“ yra subalansuota mityba iš natūralių produktų.

Taigi, kas atsakys kodėl mes valgome jautieną ir kiaulieną? Kodėl tik šiuos gyvūnus? Nes mūsų religija tokia?

Aš manau, kad tai neneturi nieko bendro, nes mūsų religija sako: „Nežudyk“. Tai kodėl mes tai darome?

Duokite vaikui, paaugliui ar suaugusiam peilį ir liepkite eiti paskersti gyvūną pietums. Kaip manote, kokio rezultato sulauksite? Kodėl jausdami ir giliai pasąmonėje žinodami, kad darome negerai, vis tiek taip elgiamės ir dar prisigalvodami kvailiausių argumentų? Kodėl gyvūnai, kurie minta augalinės kilmės produktais, žemėje neneturi nei baltymų, nei geležies stygiaus? O mus bando įtikinti, kad mes privalome juos maisto, kad gautume tas medžiagas? Mums juk net neskani mėsa, mes jos negalime maisto šviežios. Mes ją rūkome, verdame, kepame ar kaip kitaip apdorojame, kad galėtume sukramtyti, skaniname įvairiais prieskoniais ir padažais, kad suvartotume. Jokių kitų produktų mes neskaniname, nes jie skanūs švieži.

Kas ir kodėl mus įtikino nuo mažens, kad mums reikia maisto mėsą?

Tėvai? Mokykloje mokytojai? Draugai?

Sėkmės ieškant atsakymo kartu su mumis!

 

Tomas Kravec ir Simonas Skužinskas

 

Nepraleisk mūsų naujai įkeliamos informacijos, naujienų, konkursų, specialių pasiūlymų.

Siųsime tik tai kas tau bus naudinga ir praktiška. 

Spausk šią nuorodą ir užsiprenumeruok naujienlaiškį: 

NAUJIENOS

Share on facebook
Share on viagra
Share on twitter
Share on email