fbpx

Kaip atrasti savo kelią?

Asmeninio tobulėjimo rinka šiandien klęsti kaip niekad.

Kuo toliau, tuo plačiau, vis labiau jaučiama baimė ir nerimas dėl ateities. Knygynų lentynos prikimštos motyvacinių knygų kaip rasti laimę, kaip tapti laimingu, kaip būti savimi, kaip būti laisvu, kaip susigrąžinti vidinę ramybę, kaip sukurti verslą ir mėgautis gyvenimu, kaip įtakoti kitus, kaip uždirbti pinigų internetu įgyti finansinės laisvės.

Ir kur besisuktum, tave vis nenenori mokyti, “atbudinti”, parodyti tau ką tu neturi daryti, nes tu nebesupranti ko nenenori, vis daugėja įkvepiančių minčių ir citatų socialinėse medijose. Ir kuo daugiau to pastebi, tuo blogiau jautiesi. Nesijauti laisvesnis, o atvirkščiai, jauti, jog visiškai nieko nebesupranti, nieko nežinai. Matai kitus, kurie dalinasi savo nuotraukomis ir video, ir vis mažiau randi drąsos ir pasitikėjimo savimi, nes tu to nedarai, tu neini su minia, tu nedarai kaip jie.

Kol ateina akimirkos, kai tu savęs klausi: “Kas su manimi negerai?”

Kai viskas ko tu nenenori, tėra laisvė būti savimi.

Prisimenu kai vaikiausi laisvės pats. Tiksliau, galvojau, jog ją reikia vaikytis ir ją kurti (taip gi mokina dabar motyvacinėse knygose), ją reikia UŽSIDIRBTI.

Maišiau aš laisvę su bėgimu. Bėgau nuo tų, kurie nedarė kaip aš, negalvojo kaip aš, nevalgė to ką valgiau, nuo sociumo, nuo draugų, nuo tėvų, nuo šeimos, nuo tikinčių kitaip nei aš. Galvojau, jei bėgsiu nuo to, būsiu laisvas.

Ir kuo stipriau stengiausi bėgti, tuo smarkiau nelaisvės virvės smaugė mano kaklą. Viskas ką neigiau, didėjo, stiprėjo. Vis norėjau pamokyti kaip TEISINGAI gyventi, elgtis, kas gerai ir kas blogai. Tapau tuom ko nenorėjau.

Kur gi ta laisvė???

Jokio supratimo apie laisvę neturėjau, o tik įrankius kaip bėgti ir kovoti.

Jeigu jauti, jog nesi savo kelyje, ar nenenori jį “atrasti”, pabandyk tai.

MAŽIAU:
-skaityti popsinių knygų,
-socialinių medijų,
-TV ir YouTube,
-tuščių pokalbių su draugais apie tai ką veikia kiti,
-daryti tai ką daro dauguma,
-užimtumo, kad užpildyti savo kalendorių ir parodyti koks UŽIMTAS esi,
-reikšmingumo savo elgsenoje ir kitų nuomonėms,
-meluoti sau kaip jautiesi ir elgtis, kad būtum “geras” kitiems.

DAUGIAU:
-pasitikėti savo nuomone ir sprendimais,
-praktinio užimtumo pajusti ko nenenori per santykį su kitais,
-patirčių naujose vietose,
-fizinio judėjimo,
-leisti sau daugiau be noro įtikti ir patikti.

Ne meditacijos ir ne praktikos, ir ne kiti specialistai, ekspertai, guru ar šventieji pasakys koks tavo kelias ir ką tu neturi daryti. Tai tik ženklai, kryptys, duodančios impulsą kur žygiuoti. Ar teisingai eini, parodys tavo JAUSMAS.

Einant, tavo vidinė būsena lengvėja. Pasirenkant, pajausk, dvasinį komfortą, ir eik su šiuo pasirinkimu nedvejojant.

Tavasis kelias nereiškia, jog jame nebus kliūčių, iššūkių, duobių, pakilimų ir nusileidimų. Bus apsčiai. Pradžioje.

Tavasis kelias vadinasi – tu judi savo širdies kompasu:

  • be vertinimų kas gerai ir kas blogai,
  • niekam nieko neįrodinėji,
  • su niekuom nekovoji,
  • nieko negelbėji ir nemokini,
  • nebemeluoji ir nebesislėpi,
  • neteisi kitų,
  • nesiteisini kaip gyveni,
  • pilnai priimi ir paleidi akimirką po akimirkos,
  • dėkingumas lydi tave kur beesi.

Ir galbūt, vieną dieną, persmelks suvokimas, jog nieko tu nepametei, ir visad savo kelyje esi. Gyvenimas nebėga greičiau, tik veiklos daugiau. Nesulėtinti reikia, o supaprastinti savo gyvenimo būdą, rinktis tai kas pagyvina tavo kelią.

Ir kartais išdrįsti į savo klausimus pačiam atsakyti.

Sėkmės 😉