fbpx

Dopamino detox

Šiuolaikinis žmogus praleidžia labai daug laiko socialiniuose tinkluose, žaidžia žaidimus ar žiūri televizorių. Palyginkime du veiksmus. Vienas iš jų yra sėdėjimas socialiniuose tinkluose valandą laiko. Manau nesudaro sunkumų tiek laiko būti įbedus akis į telefoną ar kompiuterį. Antras veiksmas yra knyga arba koks nors kitas būdas kai mes sutelkiame dėmesį į mokymąsi. Kuris iš šių veiksmų jums yra naudingiausias? Atsakymą žinome visi ar ne?

Tuomet, kodėl žmogus renkasi praleisti valandą laiko socialiniuose tinkluose negaudamas jokios realios naudos? Kiekvienas logiškai mąstantis žmogus supranta, kad skyrus valandą ar dvi veiklai kurioje jis galėtų išmokti naujų dalykų, galėtų pagerinti savo finansinę situaciją arba pagerinti savo sveikatą, o galbūt asmeninius santykius. Mes visi žinome, kad mokytis ir tam tikras žinias pritaikyti praktiškai yra naudinga, nenenorint pasiekti tam tikrų rezultatų.

Vieniems labai sunku pasimokyti vieną valandą per dieną o kitiems ne. Vieni su mielu noru pasirenka valandą laiko sėdeti socialiniuose tinkluose, o kiti su mielu noru mokosi.

Vieni žmonės labiau motyvuoti, kiti mažiau. Kodėl taip yra?

Pakalbėkime apie Dopaminą, juk tai vienas iš neurotransmitorių, kurie įtakoja mūsų būseną. Dopaminas yra tas, kuris nulemia mūsų motyvaciją daryti vienus ar kitus dalykus. Nors ši medžiaga dažniau vadinama kaip laimės hormonu.

MOKSLINIS TYRIMAS

Prieš keletą dešimčių metų mokslininkai atliko tyrimą, kuriame eksperimentavo su žiurkėmis. Elektrodus prijungė prie jų smegenų ir narvelyje įtaisė svirtelę, kurią palietus elektrodai stimuliuodavo tą dali smegenų, kuri pagamindavo didelį kiekį dopamino. Žiurkės taip įprato prie šio malonumo, kad svirtelę liesdavo vis dažniau ir dažniau. Vieną dieną jos save taip išsekino, kad nebegalėjo net pajudėti.

Tuomet mokslininkai nusprendė padaryti atvirkščiai, kitai grupei žiurkių užblokavo tam tikrą smegenų dalį, kurioje gaminasi dopaminas. Žiurkės tapo labai lėtos ir visiškai neneturinčios motyvacijos judėti. Jos nustojo gerti vandenį, ėsti, vaikščioti ir t.t. Iš esmės jos prarado norą gyventi, jos tapo apatiškos, bet dedant maistą joms tiesiai į nasrelius, jos jį ėsdavo. Tiesiog pačios jos neturėjo motyvacijos nueiti, kad paėsti.

Dopamino įtaka motyvacijai

Štai čia mes aiškiai matome kokią svarbią rolę neturi šis hormonas (neurotransmitorius) dopaminas. Prieš darant kokį nors veiksmą, žmogaus smegenys paskaičiuoja kiek tas veiksmas suteiks malonumo ir kiek pasigamins dopamino. Jei atitinkamas veiksmas nesuteiks daug malonumo, pavyzdžiui, mokintis apie sveiką mitybą, tam veiksmui noro atlikti nebus daug. Jei tam tikras veiksmas suteiks daug malonumo, jūs būsite motyvuoti tai padaryti ir greičiausiai net ne vieną kartą.

Pavyzdžiui, jei jūs nusprendėte sumaisto pyragaitį, jūsų smegenys žino, kad pasigamins daug dopamino. Tokiu atveju jūs esate motyvuoti apsirengti, susiruošti ir nueiti į parduotuvę tą pyragaitį įsigyti. Net jei mes suprantame, kad tam tikras produktas yra mums žalingas, smegenims vienodai rodo, smegenys nenenori dopamino, net jei jo dideli kiekiai yra mums žalingi. Žmogus neturintis priklausomybę narkotikams suvokia, kad narkotikai yra žalingi, bet jis juos vartoja, kad gautų tą pliupsnį dopamino. Daug žmonių net nesusimąsto, kad stipri  dopamino gamyba vyksta kai žmogus žaidžia azartinius žaidimus, „scrolinant“ socialiniuose tinkluose, žiurint maistografinius filmus, žaidžiant kompiuterinius žaidimus ir t.t.

Štai kodėl žmogus pastoviai tikrina savo telefoną ar atėjo dar vienas pranešimas, nes tai suteikia dozę dopamino. Mes tampame kaip tos žiurkės ir svirtelė narve. Aš įsivaizduoju jūsų veidus dabar. Manote, kad rašau visiškas nesąmones ar ne?

Sistema palaikanti balansą

Mūsų organizmai neturi, pavadinkime, sistemą, kuri vadinama Homeostazė. Tai tarytum sistema, kuri palaiko balansą. Homeostazė – tai pastovios organizmo vidinės terpės palaikymas.  Tarkim, jei lauke šalta, kūno temperatūra nukrenta ir mes drebame iš šalčio. Jei lauke karšta, mes prakaituojame tam, kad išlaikyti organizmo temperatūros balansą. Taip pat ši sistema prisitaiko prie tam tikrų sąlygų. Pavyzdžiui, žmogus, kuris retai vartoja alkoholio, apgirsta greitai, tas, kuris vartoja dažnai, išsivysto tolerancija ir alkoholio vis reikia daugiau suvartoti, kad apgirsti kaip kad anksčiau.

Su dopaminu yra tokia pati situacija, jei mes dirginame nenatūraliai jo gamybą, tai su laiku jo natūrali gamyba ženkliai sumažėja ir mums reikia kokio nors veiksmo, kad jo gamintųsi ir  DAUG DAUGIAU nei anksčiau. Paskaityti knygą iš kurios jūs kažko išmoksite ar pasidomėti kuo galėtumėte pasinaudoti, kad daugiau uždirbti pinigų, jums bus nuobodu, tuo tarpu pažaisti žaidimą ar pasėdėti socialiniuose tinkluose atrodys labai viliojančiai, nes tokius veiksmus atliekant dopamino bus kur kas daugiau pagaminta.

Dabar jūs įtariu iškėlėte klausimą „tai ką daryti, kad taip nebūtų?“


Kaip ištrūkti iš stiprių priklausomybės gniaužtų?

Yra tam speciali technika, kitaip sakant praktika. Aš ją vadinu dopamino detoksas.

Skirkite pradžiai vieną dieną per savaitę kai tą dieną jūs nenaudosite telefono, interneto, kompiuterio, neklausysite muzikos, jokio nesveiko maisto,be sekso ar masturbacijos. Žinau, bus nuobodu, bet jūs galite daryti šiuos veiksmus:

*Vaikščioti
*Medituoti
*Permastyti savo gyvenimą ar tikslus
*Rašyti pastebėjimus ranka į savo užrašus

Galbūt jums dabar tai atrodo labai neįprasta, bet jei nenenorite naujų rezultatų, neturite daryti naujus veiksmus.

Įsivaizduokite, kad jūs įpratote vaikščioti į prabangius restoranus ir tai po kažkurio laiko tapo norma, bet jei aš pasiūlysiu jums nueiti pamaisto paprasčiausių ryžių, jūs greičiausiai pradėtumėte juoktis iš manęs. Tačiau jei jūs patektumėte į negyvenamąją salą, tai po kelių dienų tie patys ryžiai suteiktų jums pakankamai malonumo. Ne vien tik dėl to, kad jūs būtumėte alkani, o taip pat ir dėl to, kad dopamino lygis gamintųsi aukštesnis net valgant tokį paprastą maistą.

Mažiau vartokite, daugiau kurkite

Praktikuokite šią techniką kiekvieną savaitę atsisakydami minėtų užsiėmimų ir jūs po kelių savaičių įsitikinsite, jog dalykai, kurie jums atrodė nuobodūs darosi patrauklūs. Pavyzdžiui, mankšta ar sportas, piešimas ar dainavimas, mokymąsis groti su kokiu nors muzikos instrumentu, rašymas, mokymasis naudingų jūms dalykų, domėjimasis kaip pagerinti savo savijautą, finansinę padėtį ir t.t.

Laikui bėgant jūs galite susitarti su savimi, kai atliksite pastaruosius veiksmus, jūs galite save palepinti DIENOS PABAIGOJE prisėsti prie kompiuterio ar prie telefono kurie kaip, kad jau žinome pagamina daug dopamino. Esmė šio dalyko yra ta, kad jūs įprasite, pirmiausia, padaryti sunkesnį darbą, kuris reikalauja daugiau pastangų, kad pasigamintų dopamino ir tik tuomet gausite lengvesnį darbą, kuris suteiks nemažai dopamino. Kad dar konkrečiau būtų aš jums duosiu tokią strategiją:

Jei jūs atlikote, tarkim, kokį nors sunkų darbą per dvi valandas, kuris reikalavo pastangų. Tuomet, jūs leiskite sau penktadalį to laiko prisėsti prie aukštos dopamino gamybos veiklos. Pavyzdžiui, jei jūs mokėtės skaitydami dvi valandas, tai po to leiskite sau penkiolika minučių prisėsti prie kompiuterio ar socialinių tinklų telefone.

Tai veikia.

Tai verta daryti.

Tai darau aš.

Tai daro kiti žmonės.

Tai treniruoja mūsų kūną.

Jums rinktis kas suteikia daugiau naudos, ar sėdėjimas prie kompiuterio ar telefono, ar kokia nors veikla, kuri suteiks jums realios naudos kažko išmokstant ar padarant vardan geresnio gyvenimo.

Iki.

Tomas Kravec