fbpx

Didžiausia žmogaus kančia – nuoskaudos ir lūkesčiai!

Žmogus – unikalus organizmas gamtoje. Iš milijardų skirtingų organizmų, vienintelis turi pasirinkimą laisva valia rinktis, kaip gyventi, ką daryti, gali tapti tuo, kuo tik nori, tačiau vienintelis – kenčia, nesirinkdamas savęs. Vienintelė biologinė rūšis, nesirenkanti savojo kelio. Kodėl?

Invictus Way – viena stipriausių asmeninio tobulėjimo platformų Lietuvoje, kurianti gyvas programas padėti žmonėms išsilaisvinti save nuo fizinių priklausomybių bei emocinių prisirišimų. Gilindamasi į šaknis bei priežastis, skiria ypatingą dėmesį vidiniam žmogaus pasauliui ir suteikia erdvę bei įrankius žmonėms integruoti gyvenimo būdą, leidžiantį gyventi sveikatoje be didelių pastangų.

Per praktiką su daugiau nei 1000 žmonių, per paskutinius metus, mes pastebėjome įdomų fenomeną. Žmogus supratęs, jog sveikatos nereikia užsidirbti, ji yra prigimtinė, duota, nustoja kovoti su savimi ieškodamas „hack’ų“, trumpų greitų sprendimų, ir supranta, jog kas praktikuojama kasdien, tas matoma priešais save. Nustoja gydyti pasekmes, leidžia sveikatai būti nedrumsčiant kūno ir proto maistu bei informacija, slopinančia natūralią prigimtinę, gerą, savijautą.

Eureka! Žmogus suvokęs, jog ne išorėje yra tikrasis išsilaisvinimas, o viduje, nebeieško išsigelbėjimo ir nededa lūkesčių į kitus žmones, knygas, kursus. Jis supranta, kad nėra nieko, nuo ko reikėtų gelbėti save.

Didžioji dauguma dalyvių, netgi tie, kurie buvo programose skeptiški, ar atėję jau su apsistatyta „siena“ (nuomone) pasitikrinti, kas vyksta, įgyvendina sunkiai protu suvokiamus pokyčius. Ir kas labiausiai stulbina žmones, jog viskas taip paprasta! Jie „atmoksta“ įpročius, kurie sekina jų gyvenimus. Ir leidžia sveikatai būti.

Kūne užsistovėjusios nuoskaudos pradeda lįsti į paviršių, žmogus sąmoningai pastebi tai, ir, kaip alchemikas, priima tai, supranta, kaip tai veikia jį ir kitus žmones energetiškai bei supranta, jog nuoskaudos yra, nes jis įsikibęs į jas, ir veikia kasdien būtent įtakojamas šių nuoskaudų. Taip ir sukasi gyvenimas lyg užburtame rate. Pyst (šauktukas lietuvių kalboje), ir išlaisvėja nuo metų metus nešiotų gijų, veržiančių kaklą. Nešiojo nuoskaudas lyg nešiotų prizą, kai tikrovėje tai buvo virvė ant kaklo, smaugianti kvėpavimą.

Sustok, mielas skaitytojau, bent kelioms sekundėms, ir pajausk. Pagalvok apie tau artimą žmogų, ir paklausk savęs – „Ar aš šiame santykyje bendrauju iš dabarties perspektyvos, ar bendrauju remdamasis praeities prisiminimais ir ateities lūkesčiais, kokie santykiai „turėtų“ būti pagal tave?“

Jei nesi laisvas nuo praeities įvykių ir vis galvoji apie ateitį pagal save, ar iš tikrųjų esi laisvas, netgi jei turi viską, ko reikia egzistencijai palaikyti? Atrodo, jog turi viską, tačiau jautiesi lyg būtum niekas.

Šis straipsnis yra patalpintas informacijos portale KAUNIEČIAMS