fbpx

Ar Plauki Prieš Srovę?

Audio įrašas su SIMONU SKUŽINSKU.
Share on facebook
Share on viagra
Share on twitter
Share on email

AUDIO ĮRAŠAS TEKSTO FORMATU:

Labas!

Sveikinu prisijungus prie mūsų Invictus Way podcast’o.

 

Šiame įraše aš norėčiau pakalbėti tokia tema, kuri vis labiau ir labiau yra pastebima, kaip viena priežasčių kodėl žmonės nesusitvarko su savimi, kodėl žmonės gyvena nepasitenkinime, depresijoje, nepritekliuje, ir panašiai.

Ir iš tikrųjų, yra daug istorijų kaip žmonės, kažkur TV žiniose, kažkur išgirstame tam tikras istorijas, kai žmonės yra prievartaujami, kai žmonės daro kažką ko jie nenenenori, ar tai fiziškai, psichologiškai ar dvasiškai.

Ir daugeliu atvejų, pirštas būna nukreiptas į išorę, į kitus žmones, situacijas ir įvykius. Ir iš tikrųjų nusiimama atsakomybė nuo pačių savęs.

 

Šiandien tokia tema, tiesiog intuityviai atėjo pačiam besiklausant vieno seminaro įrašo ir iš ten atėjo tam tikros mintys, kuriomis nenenoriu pasidalinti su tavimi.

Kad tiesiog galbūt išgirstum, ir pamąstytum kaip yra tavo situacijoje, kaip yra tavo gyvenime, kodėl galbūt kažkur vis nesiseka, vis išlenda panašios situacijos, galbūt skendi depresijoje ir nežinai kaip iš to išlipti, galbūt tavo nepasitikėjimo lygis yra super žemas ir bijai išeiti į viešumą, būti grupėse tarp žmonių.

Galbūt niekap nesupranti kodėl butent aplink tave daug artimųjų ir draugų suserga, suserga ir rimtai, ir galbūt vis labiau pastebi, vis daugiau vidutinio amžiaus žmonių pasiglemžia onkologinės ligos ir galbūt tai neaplenkia ir tavo aplinkos, galbūt iš tavo giminės, ar tai iš draugų, pažįstamų rato vis labiau pastebi, kad vis daugiau pasiglemžia žmonių būtent Tos sunkios ligos.

Visa tai ką išvardinau tau, tiesiog pamąstymui, pagalvojimui. Tiesiog pagalvok, kodėl tai vyksta. Kodėl tai gali vykti su žmonėmis?

Tiesiog pamąstymui pereisime į paprastus pavyzdžius.

 

Jeigu paimsime tiesiog paprastą pavyzdį kaip vandens tėkmę, iš to pačio čiaupo ar tiesiog pažiūrėsime į upę, viskas vykta iš tikrųjų natūraliai ir lengvai.

Jeigu pažiūrėsime į tą pačią gamtą, viskas eina sava vaga, gyvenimas teka, gyvybė teka per augalus, gyvūnus, ta pati gyvybė, pvz, elektra, teka per prietaisus.

Jeigu prietaisai naudojami pagal instrukcijas, jeigu niekur nekišami mūsų pirštai, ir leidžiama tai gyvybei tiesiog išsireikšti, per tą savo paskirtį, prigimtį, tada visi naturalūs procesai vyksta maksimaliai naudingai, ne tik tam prietaisui ar augalui, ne tik tam žmogui, viskas vyksta natūraliai ir ta nauda gaunasi ir aplinkai. Ir aplinkai nuo to geriau.

Kad augalas sveikas, aplinkai nuo to geriau. Kad medis yra sveikas, aplinkai, žmonėms, visai žemei yra geriau.

Jeigu prietaisas naudojamas pagal paskirtį, paimsime instrukcijas, tarkim, dulkių siurblio, jeigu jis naudojamas pagal paskirtį, jis tarnaus ilgiau. Prijungtas prietaisas prie lizdo ir naudojamas pagal paskirtį jis mums maksimaliai duoda naudą.

Tačiau, jeigu mes kažkurioje vietoje, nusprendėme, įtakojami tam tikros emocinės būklės kuri įtakoja mūsų sprendimus, pasirinkimus neadekvačiai elgtis su prietaisu, mes pradedame kišti pirštus ir naudoti ne pagal paskirtį, jo galiojimo laikas yra daug trumpesnis ir jo darbas yra žymiai mažiau kokybiškas.

Taigi, sugrįžkime prie to pačio žmogaus.

Nuo pat gimimo, jau atėję į šį kūną, mes jau pasijungiame prie tam tikro gyvybės srauto (aš labai neišsiplėsiu, labai trumpai), vadinasi per mus JAU teka gyvybės srautas. Vadinasi, mes neturime prieigą ne tik kūne prie gyvybės srauto, bet ir visame kame kas mus supa aplinkui.

Ir kiek tas gyvybės srautas yra stiprus, kiek jis yra sveikas, kiek jisai naudingai yra naudojamas, tai ir lemia mūsų gyvenimo kokybę. Kiek mes juo mėgaujamės, kiek mes malonumo jame neturime, kiek tas gyvenimas gali mums duoti.

Va čia yra didžiausias stabdis, kad mes tą gyvybės srautą sumenkiname, sumažiname, kanalai pradeda siaurėti, tai yra, būtent nuo mūsų tam tikrų pasirinkimų. Tai yra ypatingai nuo mūsų kasdienių įpročių.

Kažkurioje vietoje , nuo vaikystės tam tikra aplinka, įtakojami artimųjų, mes pasiėmėme tą sąmonės dalį iš visuomenės ir mes pradėjome elgtis kaip visi elgiasi, ir mums tai patapo norma ir mes niekados, retai, tikriausiai niekados jeigu iki šio laiko vis dar tie patys įpročiai, nebuvo klausimo “kodėl aš taip elgiuosi, kodėl aš valgau būtent tai nors aš ir jaučiuosi blogiau, jaučiuosi sėslesnis, mažiau energijos neturiu, mano darbo našumas yra visiškai minimalus, mano santykių kokybė yra visiškai neadekvati”, ir to klausimo kodėl tiesiog nebuvo.

Juk gi, nekyla klausimas kodėl vat vaikystėje jaučiausi ir buvau kupinas pilnas energijos, ir jaučausi lyg gyvenimas duoda man viską ko reikia, ko aš nenenoriu, bet dabar užaugau, “suaugau”, ir man taip nėra.

Gyvenimas su manimi elgiasi ne taip kaip aš nenenoriu, ne taip kaip aš buvau įpratęs ir visur laužau galvą ir tom rankom viską darau, kad pakeisčiau.

Ir tada mes pradedame prievartą prieš save.

Prievartą prieš save, tai yra, pradedant nuo minčių, emocijų, veiksmų, kurie eina prieš mūsų prigimtį, kurie eina prieš mūsų vidinę tiesą. Tiesiog dviem žodžiais – nemeilė sau.

Jeigu pastebėsime mūsų kasdieniuose įpročiuose, pradedant nuo pačio ryto, pastebėk, gali tokią praktiką padaryti.

Nuo pačio ryto, tik pramerkus akis, stebėk, kokiomis mintimis atsikeli, kokia pirma mintis tik prabudus, stebėk koks pats rytas, stebėk savo įpročius, kuriuos darai automatiškai net negalvodamas, neturi tam tikrą ryto ritualą, ir stebėk kokios būklės, kokios būsenos tu išeini į darbą, ar savo verslą.

Stebėk kokia vidinė būsena, kaip tu jautiesi, kai tu esi darbe. Stebėk kokios būsenos esi kai tu eini galbūt sportuoti. O galbūt neini, nes nenenenori, kam to reikia, o galbūt tingi, o galbūt nuo pirmadienio, ar Naujų Metų.

Stebėk savo būseną kai tu esi su kitais žmonėmis. Tarkim, bendrauji individualiai su žmogumi, arba su grupe žmonių, ar tu dėmesingai klausaisi ką jisai sako? O galbūt tavo mintys kažkur klaidžioja po tam tikras problemas, situacijas, ateities planus? O galbūt tiesiog užsikabinai prie kažko ką žmogus sakė ir tu lauki tą mintį išreikšti kai jis pabaigs, ir nesiklausai ką jis toliau kalba? O galbūt galvoji kokį atsakymą jam duoti, ar pastebėjimą? Kiek dėmesingas esi kitam?

Jei nesi dėmesingas kitam, tai ką jau kalbėti apie save?

Jeigu nesi dėmesingas sau, ką tu įsidedi į savo burną?

Kokią informaciją tu įsidedi kiekvieną dieną iš transliuojamos išorės per knygas, informacinius srautus, socialinius tinklus? Kiek laiko tu praleidi socialiniuose tinkluose?

Kiek tu praleidi prie televizoriaus?

Kiek tu praleidi pokalbiuose?

Tai kiek, realiai, tu transliuoji pats? Ką tu gali pats transliuoti, jeigu tu esi visas sukurtas aplinkos?

Ir tada, vieną dieną, tu paklausi, kai tu jautiesi beviltiškas, paklausi savęs: “Tai kas aš esu?”

Ir nuo čia atsuki pirštus į save ir pradedi klausti, pradedi domėtis. “Kodėl?”

Kodėl taip, o ne taip?

Kodėl šis autoritetas sako taip, galvoja taip, daro taip?

Tada pradedi klausti: “Tai ką aš galvoju? Jie tai taip galvoja, o ką aš galvoju?”

Tada pradedi klausti: “Tai ką aš jaučiu šiuo metu? Ką aš dabar jaučiu?”

Ir tada pradedi klausti savęs: “O ką aš veikiu šitame darbe?” “Ką aš veikiu šituose santykiuose?” “Koks aš esu tėtis, ar žmona, ar mama, ar vaikas, ar draugas, darbuotojas, darbdavys?” “Tai koks aš esu iš tikrųjų?”

Jeigu aš viską nusimesčiau, nusinuoginčiau, koks aš esu iš tikrųjų. Kas aš esu iš tikrųjų?

Jeigu man reikia kitų, kad gauti tą jausmą, tą malonumą, tai kur tas jausmas bazuojasi?

Jeigu jis bazuojasi manyje, tai vadinasi jisai jau yra.  Ir iš tikrųjų tau nieko įgyti nereikia, kad tai jausti.

Tada nustoji save laužyti, nustoji save prievartauti, nustoji kitus prievartauti. Priimi tai, kad tu šią akimirką, tu esi laisvas. Ir tau nereikia jokių sąlygų, būti laisvu.

Tereikia tavo pačio vidinio suvokimo ir leidimo sau būti savimi, toks koks esi.

Ir tada tu supranti, kad kiekvienas žmogus neturi laisvą valią rinktis. Ir tada tu supranti, kad kiekvieno žmogaus nuomonė, mintis apie tave, tėra tiesiog jų projekcija, jų nuomonė, tai yra tiesiog jų jausmai. Ir tai neneturi nieko bendro kaip tu jautiesi.

Supranti?

Ir tada tu nebemeti šiukšlių, purvo į kito daržą, prisiimi visišką atsakomybę rūpintis savo pasauliu, ir tu supranti, kad pasirūpinęs savo pasauliu, tavo pasaulis pasirūpins ir tavimi.

O kai tavo pasaulis pradės rūpintis tavimi, nuo to bus geriau ir tavo pasauliui, ir tiems pasauliams, kurie susilies su tavuoju.

 

Taigi.

Šiame įraše pagrindinė žinutė tau pamąstyti, “kurioje vietoje man reikia nustoti kišti pirštus į gyvenimo tėkmę, būti labiau dėmesingam tam kas vyksta manyje ir aplink mane, ir pagaliau, labiau pasikliauti intuicija, kuri JAU žino visus atsakymus, kuri jau tave žadina ir vis atsiunčia tau ženklus per žmones, informaciją, įvykius.

Ar ryžiesi suteikti vis daugiau meilės sau, vis labiau pasirūpinti savimi, pasirūpinti tai ką įsidedi į burną, maistas? Tai kokia informaciją įsidedi. Kokia aplinka tave supa?

Kad visa tai džiugintų tavo širdį.

Ir,jeigu tu seksi tą jausmą, jeigu tu seksi tą įkvepiančią, įgalinančią energiją, patikėk, pradės vykti dalykai apie kuriuos tu dar nė nesvajojai. Ir protas to suvokti, tai pamatyti, nesugebės.

Taip.

Tiek būtų šiam kartui nuo manęs, Simono Skužinsko.

Ir nuo mūsų abiejų, su Tomu Kravec, ir viso Invictus Way projekto kolektyvo, nuoširdžiai linkime labiau pasitikėti gyvenimu, nes jis visuomet duoda tai ko mums reikia.

Klausimas – kiek mes pasiimame?

Klausimas – kiek mes save vertiname?

Viso geriausio!

 

Nepraleisk mūsų naujai įkeliamos informacijos, naujienų, konkursų, specialių pasiūlymų.

Siųsime tik tai kas tau bus naudinga ir praktiška. 

Spausk šią nuorodą ir užsiprenumeruok naujienlaiškį: 

NAUJIENOS